Nomenklatūrinė tarmės požymių vertė paribinių šiaurės žemaičių požiūriu

Anotacija

Straipsnyje pristatomas nomenklatūrinės tarminių požymių vertės tyrimas šiaurės žemaičių požiūriu. Siekiama nustatyti, kokias tarmines ypatybes šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių paribio vietovių gyventojai suvokia kaip šias patarmes skiriančius požymius, ir nustatyti vienų dažniausiai minėtų požymių – afrikatų ir regresyvinės balsių asimiliacijos – nomenklatūrinę vertę. Analizuojant XXI a. pirmųjų dviejų dešimtmečių tarminę medžiagą – informantų garso įrašus – remiamasi dinamiškosios dialektologijos, perceptyviosios dialektologijos metodais.

Rezultatai rodo, kad pateikėjai įvardina gana įvairias fonetines ypatybes, tačiau, jų požiūriu, ryškiausiu tarminiu požymiu, skiriančiu šiaurės žemaičius, galima laikyti afrikatų č, dž atliepimą. Pagrindinio šiaurės žemaičių patarmių skiriamojo požymio – regresyvinės balsių asimiliacijos – diferencinė reikšmė apibrėžiama sudėtingiau. Kai kuriais atvejais šis požymis pastebimas gana lengvai ir įvardijamas kaip labai ryškus, tačiau gerokai dažniau yra sunkiai pateikėjų suprantamas kaip pagrindinė šiaurės žemaičių kretingiškių ir telšiškių patarmių atstovus skiriamoji ypatybė.

Pateikėjų nuostatos iš esmės atspindi didesnį artimumą Antano Salio tarmių klasifikacijai, kartu galėtų būti tam tikras regiolektinės, geolektinės struktūros padarinys.